atsivarytinis

atsivarýtinis, -ė adj. (1) 1. Sdk, Ss, Mrk, Kp atsivarytas tekant į vyro namus: Pati gražioji karvė – atsivarýtinė Srv. Šita kumelaitė marčios atsivarýtinė Rdm. 2. žr. atsivestinis 2: Tai tie du sūnūs jos atsivarýtiniai (ištekėdama už antrojo vyro, turėjo du sūnus nuo pirmojo vyro) Pg. Tai kad šita mergšė jos atsivarýtinė Rdm.